Dažnai girdžiu: žmonės nori apkeliauti pasaulį, kad jį pažintų. Toks fainas pažinimo būdas.
O kas slepiasi už to noro? Kieno pasaulį norime pažinti? Turbūt noras pažinti ir pajauti save, nes per kitus mes pažįstame save, savo pasaulį.
Mano ilgiausia fotosesijos trukmė yra 10 su puse valandos, tai tokia intensyvi, kad vadinu ją terapine fotosesija. Net ir per tiek laiko žmogui neužtenka apkeliauti save.
Kelionė tęsiasi už studijos durų, pro kurias pamojuoju išeinančiajam. Ir viskas priklauso nuo žmogaus noro eiti tuo keliu pačiam.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad kelionė yra individuali ir asmeninė. Tai žmogaus kelionė, jo pasaulis, kurį jis nori pažinti. Niekas negali nurodyti tikslo ar maršruto. Tai yra to žmogaus nuotykių kelias.
Be galo džiaugiuosi, jei mano studija yra žmogaus žemėlapyje, ir dar labiau džiaugiuosi, jei ji nėra tik paskutinis taškas. Tarsi tai būtų vienas iš daugybės atradimų ir nuotykių, kurie laukia jo žemėlapyje.
